Anakardžių riešutai: vartojimo būdai, nauda sveikatai ir auginimo paslaptys

Anakardžių riešutai, dažnai vadinami tiesiog anakardžiais, yra tropiniai riešutai, kilę iš Brazilijos. Šie riešutai vertinami dėl savo subtilaus, kreminio skonio ir maistingumo. Jie yra puikus sveikųjų riebalų, baltymų, vitaminų E ir K, taip pat mineralų, tokių kaip magnis, fosforas ir cinkas, šaltinis. Dėl šios priežasties anakardžiai yra naudingi širdies sveikatai, padeda palaikyti sveiką kraujospūdį ir stiprina imuninę sistemą. Be to, anakardžių riešutus galima panaudoti ruošiant įvairiausių rūšių maistą – nuo užkandžių ir desertų iki padažų bei veganiškų patiekalų.

Kaip auginami anakardžių riešutai

Anakardžių riešutai auga ant anakardžių medžių, kurie klesti tropiniuose regionuose. Mūsų vartojami riešutai yra vakarinio anakardžio (Anacardium occidentale) vaisiai. Anakardžių medžiai gerai auga saulėtoje, šiltoje aplinkoje. Jie pasiekia iki 14 metrų aukštį, tačiau komerciniuose ūkiuose dažnai auginami mažesnio aukščio, kad derlius būtų lengviau surenkamas.

Anakardžių riešutai išauga po obuolio formos vaisiumi, vadinamu anakardžio obuoliu, kuris taip pat yra valgomas ir naudojamas sultims gaminti. Pats riešutas turi kietą apvalkalą, kuris apsaugo branduolį. Riešuto apvalkale yra korozinių aliejų, todėl apdorojant anakardžius reikia atsargumo. Po derliaus nuėmimo riešutai išlukštenami, garinami ir skrudinami, kad būtų pašalintos kenksmingos medžiagos. Skrudinimas ne tik pašalina toksinus, bet ir paryškina anakardžių skonį. Ši procedūra reikalauja ypatingo kruopštumo. Visas anakardžių auginimo ir paruošimo procesas reikalauja daug darbštumo ir kantrybės.

Anakardžių riešutų kilmė ir istorija

Anakardžių riešutų kilmė siejama su Brazilija. Ten šie riešutai buvo atrasti vietinių gyventojų. Anakardžių medžiai natūraliai augo Brazilijos šiaurės rytų regionuose, kur vietiniai Tupi ir Guarani genčių žmonės juos vertino dėl maistingų ir naudingų riešutų savybių. Europiečiai pirmą kartą su anakardžiais susipažino XVI a., kai portugalų keliautojai pradėjo eksportuoti šiuos riešutus į Europą ir Indiją. Portugalų dėka anakardžių medžiai buvo pradėti sodinti Indijoje ir Afrikos pakrantėse, kur klimatas tiko jų auginimui. Pamažu anakardžiai tapo mėgstamu skanėstu daugelyje pasaulio vietų. Šiandien Indija, Vietnamas ir Nigerija yra didžiausi anakardžių gamintojai.

Anakardžių riešutų nauda

Anakardžiai turi daug naudingų medžiagų, tokių kaip magnis, cinkas, geležis ir varis, kurie padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą, gerina kaulų stiprumą ir kraujotaką. Štai keletas svarbiausių anakardžių riešutų privalumų:

• Širdies sveikata. Anakardžiai yra gerųjų riebalų (mononesočiųjų ir polinesočiųjų) šaltinis. Šie riebalai gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje ir palaikyti sveiką kraujospūdį, kas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Kraujotaka ir kraujospūdis. Anakardžiuose esantys mineralai, tokie kaip magnis ir kalis, padeda palaikyti kraujotaką ir reguliuoti kraujospūdį. Magnis taip pat padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles, kas mažina kraujospūdį.
• Kaulų stiprinimas. Anakardžiai yra geras magnio ir vario šaltinis, o šie lelementai, kai žinia, yra būtini kaulų sveikatai. Magnis stiprina kaulų struktūrą, o varis padeda formuoti kolageną ir jungiamuosius audinius.
• Imuniteto stiprinimas. Anakardžiuose yra cinko ir vitamino E – medžiagų, kurios stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
• Energijos lygis ir smegenų funkcija. Anakardžiai yra baltymų ir sveikųjų riebalų šaltinis, todėl jie padeda palaikyti energijos lygį ir smegenų funkciją, o juose esantis vitaminas B6 gerina koncentraciją bei atmintį.

Dėl visų šių priežasčių anakardžiai yra puikus užkandis ar maistingų patiekalų ingredientas, prisidedantis prie bendros sveikatos ir energijos palaikymo.

Maistingumas ir kalorijos

Pateikiame anakardžių riešutų (100 g) maistingumo duomenis ir kalorijų kiekį lentelėje:

Maistinė vertė	Kiekis (100 g)
Kalorijos	553 kcal
Baltymai	18.2 g
Riebalai	43.8 g
– Sotieji riebalai	7.8 g
– Mononesotieji riebalai	23.8 g
– Polinesotieji riebalai	7.8 g
Angliavandeniai	30.2 g
– Iš jų cukrūs	5.9 g
Skaidulos	3.3 g
Natris	12 mg
Kalis	660 mg
Kalcis	37 mg
Geležis	6.7 mg
Magnis	292 mg
Fosforas	593 mg
Cinkas	5.8 mg
Vitaminas B6	0.4 mg
Vitaminas K	34.1 µg

Šie duomenys gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo produkto šviežumo ir paruošimo būdo, tačiau apytiksliai atspindi anakardžių riešutų maistingumą.

Anakardžių riešutų vartojimo rekomendacijos

Anakardžių riešutų skonis yra subtilus, švelnus ir kiek saldokas, su kreminiu poskoniu. Jų tekstūra minkšta ir sviestinga, todėl jie lengvai tirpsta burnoje, palikdami malonų poskonį ir švelnią, rieboką konsistenciją. Skrudinti anakardžiai įgauna intensyvesnį skonį, kuris tampa šiek tiek sodresnis ir traškesnis. Dėl švelnaus skonio anakardžiai puikiai tinka tiek saldiems, tiek pikantiškiems patiekalams. Dėl kreminės tekstūros anakardžiai tapo populiariu augaliniu ingredientu veganų virtuvėje, dažnai naudojami veganiškiems sūriams, padažams, desertams ir kitiems patiekalams gaminti.

Anakardžių riešutai yra maistingi ir naudingi sveikatai, tačiau, kaip ir visi riešutai, jie kaloringi, tad rekomenduojama juos vartoti saikingai. Štai keletas anakardžių vartojimo rekomendacijų:

• Porcijos dydis. Rekomenduojama anakardžių dienos norma yra apie 30 g, arba maždaug 15–18 riešutų. Šis kiekis aprūpina organizmą naudingais riebalais, baltymais ir mineralais, tačiau neviršija kalorijų normos.
• Balansas mityboje. Anakardžiai yra puikus baltymų ir sveikųjų riebalų šaltinis, tačiau norint subalansuoti mitybą, juos geriausia derinti su kitais produktais, tokiais kaip daržovės ar pilno grūdo produktai.
• Skrudinimas ir druska. Rinkitės neskrudintus ir nesūdytus anakardžius, kad išvengtumėte papildomo druskos kiekio ir išsaugotumėte jų maistinę vertę. Skrudinimas gali sunaikinti dalį anakardžių esančių vitaminų ir mineralų.

Anakardžių riešutai virtuvėje

Anakardžių riešutai yra universalūs ir dažnai naudojami gaminant tiek karštus patiekalus, tiek desertus. Anakardžiai ne tik suteikia patiekalams kremiškumo ir tekstūros, bet ir praturtina juos baltymais, sveikaisiais riebalais ir mineralais. Štai keli būdai, kaip galite panaudoti anakardžių riešutus savo virtuvėje:

• Anakardžių riešutų padažas. Anakardžių riešutais gardinkite padažus. Tai populiarus veganiškų ir vegetariškų patiekalų ingredientas. Padažai iš anakardžiais gali būti naudojami makaronams, salotoms ruošti.
• Veganiškos kreminės sriubos: anakardžiai puikiai tinka gaminant veganiškas, kremines sriubas, nes suteikia šioms švelnią tekstūrą ir malonų skonį.
• Anakardžių riešutų “sūris”: veganiškos alternatyvos sūriui dažnai gaminamos naudojant anakardžius. Šie riešutai sutrinami su prieskoniais, citrinos sultimis ir gali būti naudojami kaip užtepėlė arba kaip sūris picos gaminimui.
• Azijos virtuvės patiekalai: anakardžiai naudojami įvairiuose Azijos patiekaluose, pavyzdžiui, Indijos ir Tajų virtuvėje, kur jie dedami į karius, troškinius ar ruošiami kaip garnyras.
• Desertai: anakardžių tinka dėti į pyragus, sausainius, jie gerai tinka energijos batonėliuose ar net veganiškuose ledų desertuose.
• Anakardžių riešutų ir džiovintų vaisių mišrainės: pasigaminkite lengvas salotas arba užkandžius, derindami anakardžius su džiovintais vaisiais, uogomis, sėklomis ir kitais riešutais, pavyzdžiui, pistacijomis, lazdyno riešutais.

Ar anakardžių riešutai turi šalutinį poveikį?

Jei valgomi saikingai, anakardžių riešutai paprastai yra saugūs ir naudingi. Tačiau kai kuriems žmonėms šie riešutai gali turėti šalutinį poveikį, ypač jei vartojami dideliais kiekiais arba jei žmogus turi tam tikrų sveikatos problemų. Štai galimi anakardžių šalutiniai poveikiai:

• Alergija. Anakardžių riešutai, kaip ir kiti riešutai, gali sukelti alergines reakcijas, kurios kai kuriais atvejais gali būti sunkios, net sukelti anafilaksiją. Alergija anakardžiams pasireiškia niežėjimu, tinimu, odos bėrimais, dusuliu ar virškinimo sutrikimais.
• Virškinimo problemos. Anakardžiai yra gana riebūs ir sunkiau virškinami, todėl jų vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti pilvo pūtimą, pykinimą ar viduriavimą, ypač jei žmogus turi jautrią virškinimo sistemą.
• Inkstų ir tulžies pūslės akmenys. Anakardžiuose yra oksalatų – junginių, kurie gali skatinti inkstų ir tulžies pūslės akmenų susidarymą. Žmonėms, linkusiems į šių akmenų formavimąsi, anakardžių vartojimą geriau apriboti.
• Didelis kalorijų kiekis. Anakardžiai yra kaloringi ir turi daug riebalų, todėl vartojant juos per dažnai ir dideliais kiekiais gali padidėti svoris. Tai ypač svarbu tiems, kurie seka kalorijų kiekį ar stengiasi numesti svorio.
• Apsinuodijimo rizika dėl žalių riešutų. Žali anakardžiai turi toksišką junginį, vadinamą urushioliu, kuris gali sukelti odos ir gleivinių sudirginimą. Parduotuvėse esantys anakardžiai yra garuose apdoroti arba lengvai paskrudinti, tad iš jų ši medžiaga yra pašalinta, tačiau žalių, neapdorotų anakardžių rekomenduojama vengti.

Įdomūs faktai apie anakardžius

• Riešutas, kuris nėra riešutas. Techniškai anakardžių riešutai yra ne riešutai, o sėklos, augančios ant obuolio formos vaisiaus, vadinamo anakardžio obuoliu.
• Dvigubas naudojimas. Anakardžio obuoliai, ant kurių auga anakardžių riešutai, taip pat yra valgomi. Jie turi saldžiarūgštį skonį ir dažnai naudojami džemams, sultims, alkoholiniams gėrimams gaminti arba valgomi švieži šalyse, kur anakardžiai auga.
• „Auksiniai riešutai“. Anakardžiai yra vieni brangiausių riešutų pasaulyje, o jų kaina didelė dėl sudėtingo auginimo ir apdorojimo proceso, kuris apima riešutų rinkimą, lukštenimą ir toksinų pašalinimą.
• Nuo riešutų aliejaus iki dažų. Anakardžių riešutų lukštų aliejus naudojamas ne tik kosmetikoje, bet ir pramonėje, pavyzdžiui, gaminant dažus ir sandariklius.

Šaltiniai:
https://www.sciencedirect.com/
https://www.webmd.com/
https://www.bbcgoodfood.com/
https://www.healthline.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva