Kaštainiai mums žinomi iš kalėdinių mugių bei turgelių, kur jų, ką tik iškeptų, galima paskanauti. Tačiau kaštainiai – tai ne tik žiemos meto užkandis. Kaštainiai puikiai tinka įvairiems patiekalams gaminti – jie gali būti ne tik kepami, tačiau ir verdami ar malami į miltus. Jie turi naudingų sveikatai savybių ir puikiai tinka subalansuotai mitybai. Tai puikus energijos šaltinis, padedantis palaikyti sotumo jausmą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Susipažinkime su šiuo dar gana menkai pas mus žinomu produktu iš arčiau.
Kaip auga kaštainiai
Kaštainis, nors dažnai vadinamas riešutu, botaniškai nėra tikras riešutas. Tikrus riešutus, tokius kaip migdolai ar graikiniai riešutai, dengia kieta, neatsiverianti luobelė. Tuo tarpu kaštainis yra sėklavaisis – jis vystosi apsuptas spygliuoto kevalo, kuris prinokęs pats atsiveria ir išlaisvina rudus, blizgius vaisius.
Kaštainiai auga ant kaštainių (Castanea) medžių. Šie medžiai yra vertinami tiek dėl sunokinamų vaisių, tiek ir dėl savo dekoratyvumo bei panaudojimo apželdinime. Kaštainiai prisideda ir prie ekosistemos palaikymo – jų vaisiai yra maistas įvairiems gyvūnams, o lapija ir šaknys padeda apsaugoti dirvožemį nuo erozijos.
Kaštainiai skirstomi į kelias rūšis. Plačiausiai vartojami yra paprastieji arba valgomi kaštainiai (Castanea sativa), augantys Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Verta paminėti, kad kaštainis nėra tas pats, kas kaštonas. Kaštainiai skiriasi nuo mums įprastų paprastųjų kaštonų (Aesculus hippocastanum). Pastarieji nėra valgomi ir gali būti nuodingi žmonėms.
Lietuvoje gali augti valgomasis kaštainis (Castanea sativa), tačiau dėl švelnesnio klimato jis dažniausiai auginamas pietvakarinėje šalies dalyje. Nors jis gali žydėti ir derėti, tačiau užderėję riešutai dažnai būna mažesni ir tušti, palyginti su regionais, kur šis medis auga natūraliai.
Kaštainiai maistui naudojami nuo seno
Kaštainiai nuo senovės buvo svarbus maisto šaltinis, ypač Viduržemio jūros regiono šalyse, kur jie naudoti kaip duonos pakaitalas. Kaštainio medžiai yra kilę iš Viduržemio jūros regiono, Mažosios Azijos ir pietryčių Europos. Romėnai laikomi pirmaisiais, kurie išplatino kaštainius visoje Europoje, sodindami juos derlingose vietose ir naudodami tiek maistui, tiek medienai.
Kaštainiai vadinti „vargšų duona“, nes jų krakmolingi vaisiai buvo malami į miltus ir naudojami kepiniams. Viduramžiais kaštainiai tapo neatsiejama pietų Europos gyventojų raciono dalimi, ypač Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Šiandien jie išlieka svarbi tradicinių receptų dalis ir simbolizuoja istorinius ryšius tarp žmonių ir gamtos.
Kaštainių skonis primena saldžiąsias bulves
Kaštainis turi subtilų, švelniai salstelėjusį skonį, kuris šiek tiek primena batatus (saldžiąsias bulves) ar moliūgus. Kaštainių tekstūra yra minkšta, krakmolinga ir švelni, ypač juos iškepus ar išvirus. Termiškai apdorojus kaštainių skonis suintensyvėja – jie tampa kvapnūs ir įgauna lengvą riešutinį prieskonį. Žali kaštainiai yra kieti ir gana neutralaus skonio, todėl dažniausiai žali jie maistui nevartojami.
Kaštainiai gerai dera tiek su saldžiais, tiek su sūriais patiekalais, todėl jie plačiai naudojami kepiniuose, sriubose, troškiniuose ar tiesiog kaip užkandis. Salstelėjęs ir subtilus kaštainių skonis daro juos išskirtiniu rudens ir žiemos sezono delikatesu.
Kaštainių vartojimo rekomendacijos
Kaštainiai yra labai universalūs ir gali būti vartojami įvairiais būdais. Štai keletas populiariausių kaštainių vartojimo būdų:
- Kepti kaštainiai. Tai vienas tradicinių būdų mėgautis kaštainiais. Jie kepami orkaitėje arba ant atviros ugnies. Prieš kepant būtina įpjauti jų kevalą, kad išvengtumėte kaštainio susprogimo dėl viduje susidariusio garo. Po kepimo kevalas lengvai nusilupa, o minkštimas tampa saldus ir kvapnus.
- Virti kaštainiai. Kaštainiai gali būti verdami vandenyje su druska. Šis būdas išryškina jų natūralų skonį. Jie puikiai tinka užkandžiams arba kaip garnyras.
- Kaštainių miltai. Džiovinti kaštainiai malami į miltus, kurie naudojami kepant pyragus, duoną, blynus ar gaminant desertus. Kaštainių miltai yra natūraliai saldūs, todėl naudojant tokius miltus reikės mažiau pridėtinio cukraus.
- Sriubos ir troškiniai. Virti arba kepti kaštainiai dedami į sriubas ir troškinius, šiems patiekalams jie suteikia kremiškumo ir saldumo.
- Kaštainių kremas. Saldinti kaštainiai dažnai naudojami desertams, pvz., pyragams, ledams ar šokoladiniams kremams gaminti.
- Kaštainiai taip pat gali būti naudojami salotoms, įdarams paukštienai ar tiesiog kaip sveikas užkandis. Jie dera su medumi, šokoladu, riešutais, vaisiais bei sūriais.
Kaštainiai turi labai trumpą galiojimo laiką, nes greitai pradeda džiūti ir praranda skonį. Todėl juos įprasta džiovinti arba šaldyti, kad pailgėtų jų vartojimo laikas. Tradicinis kaštainių džiovinimas buvo ypač populiarus kalnuose, kur žiemos buvusios ilgos ir šaltos.
Kaštainių nauda
Kaštainis – tai ne tik skanus, bet ir maistingas maisto produktas, teikiantis naudą sveikatai. Skirtingai nuo daugumos riešutų, kaštainis turi mažai riebalų ir daug sudėtingų angliavandenių, todėl yra puikus energijos šaltinis. Jie ypač naudingi tiems, kurie ieško lengvai virškinamo ir mažiau kaloringo užkandžio.
Kaštainiuose gausu vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, bei B grupės vitaminų, svarbių nervų sistemos veiklai. Jie taip pat aprūpina organizmą mineralais, tokiais kaip magnis, kalis ir varis, kurie prisideda prie kaulų stiprumo ir širdies sveikatos. Be to, kaštainių sudėtyje esantys antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, lėtindami senėjimo procesus.
Kaštainiuose gausu skaidulų, kurios skatina gerą virškinimą ir padeda palaikyti žarnyno sveikatą. Šios skaidulos taip pat prisideda prie sotumo jausmo, todėl kaštainiai gali padėti kontroliuoti apetitą ir išvengti persivalgymo.
Dėl mažo glikeminio indekso kaštainiai tinka žmonėms, siekiantiems stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Jie yra puikus pasirinkimas subalansuotai mitybai, praturtinantis racioną naudingomis medžiagomis.
Kaštainiai – maistingumo ir kalorijų lentelė
100 g termiškai apdorotų (virtų ar keptų) kaštainių sudėtyje yra:
| Maistinė vertė | Kiekis |
| Kalorijos | 131 kcal |
| Baltymai | 2.0 g |
| Riebalai | 0.5 g |
| – Sotieji riebalai | 0.1 g |
| Angliavandeniai | 28-30 g |
| – Cukrūs | 3.0 g |
| – Skaidulos | 5.0 g |
| Vitaminas C | 26 mg (43% RMV) |
| Vitaminas B6 | 0.3 mg (15% RMV) |
| Folio rūgštis | 38 µg (10% RMV) |
| Kalis | 500 mg (14% RMV) |
| Magnis | 30 mg (8% RMV) |
| Geležis | 0.9 mg (5% RMV) |
| Varis | 0.4 mg (20% RMV) |
Kaštainių šalutinis poveikis
Kaštainius vartoti dažniausiai yra saugu, tačiau tam tikrais atvejais jie gali turėti ir šalutinį poveikį arba sukelti nepageidaujamų reakcijų.
- Alerginės reakcijos. Nors kaštainis retai sukelia alergijas, kai kurie žmonės, ypač turintys alergiją riešutams, lateksui ar beržų žiedadulkėms, gali patirti reakcijas. Alergija gali pasireikšti niežuliu, bėrimu, pilvo skausmu ar net rimtesniais simptomais, pavyzdžiui, anafilaksija.
- Virškinimo diskomfortas. Kaštainiuose gausu skaidulų, todėl suvartojus didelį jų kiekį gali pradėti pūsti pilvą, kauptis dujos ar pasireikšti viduriavimas, ypač jei organizmas nepratęs prie daug skaidulų turinčios dietos.
Įdomūs faktai apie kaštainius
- Žiemos ritualas – kepti kaštainiai. Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Japonijoje bei kitose šalyse žiemą kaštainiai tradiciškai kepami atvirame lauže arba orkaitėje. Šilti, kvapūs kepti kaštainiai yra mėgstamas šaltojo metų laiko užkandis, simbolizuojantis šilumą ir jaukumą. Dažnai kepti kaštainiai parduodami tiesiog gatvėse.
- Kaštainių medžiai ir aplinka. Kaštainių medžiai gali gyventi labai ilgai – net iki 1000 metų. Šie medžiai yra svarbūs ekosistemai, kadangi jų lapai ir šaknys prisideda prie dirvožemio stiprinimo ir apsaugos nuo erozijos.
- Kaštainiai kaip vaistas. Senovėje kaštainis buvo vertinami ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas. Tradicinėje medicinoje jis naudotas gydyti virškinimo problemas, uždegimus, kraujotakos sutrikimus ir net kaip priemonė nuo šaltkrėčio.
- Kaštainių simbolika. Kaštainis siejamas su derlingumu ir ilgaamžiškumu. Tai buvo svarbus simbolis Senovės Graikijoje ir Romoje, kur kaštainių medžiai buvo auginami šventose giraitėse. Kai kuriose kultūrose kaštainis yra laikomi laimės ir apsaugos simboliu.
Šaltiniai
https://www.healthline.com/
https://www.webmd.com/
https://www.woodlandtrust.org.uk/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva