Alergija riešutams – vienas kąsnis, galintis kainuoti gyvybę

Alergija riešutams – viena dažniausių ir pavojingiausių maisto alergijų. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama vaikystėje. Skirtingai nei kai kurios kitos maisto alergijos, alergija riešutams dažnai išlieka visam gyvenimui. Ši tema svarbi ne tik alergiškiems žmonėms – net jei pats neturite alergijos, gali būti, kad jūsų draugai, šeimos nariai ar kolegos su ja gyvena. Žinojimas, kaip atpažinti simptomus ir padėti ištikus reakcijai, gali išgelbėti gyvybę.

Kaip pasireiškia alergija riešutams?

Alergijos riešutams simptomai gali būti labai įvairūs. Vieni iš jų lengvi, kiti sunkesni, ar net pavojingi gyvybei. Pirmieji požymiai gali pasirodyti jau per kelias minutes po riešutų ar produktų su jų pėdsakais suvartojimo. Dažniausi simptomai:

• Odos reakcijos: niežulys, paraudimas, dilgėlinė.
• Burnos ir gerklės pojūčiai: tinimas, niežėjimas burnoje, lūpų ar liežuvio patinimas.
• Virškinimo sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
• Kvėpavimo problemos: švokštimas, dusulys, nosies užgulimas.
• Anafilaksija: ūmi, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri vystosi labai greitai (per kelias minutes ar net sekundes) ir gali paveikti kelias organizmo sistemas vienu metu.

Svarbu suprasti, kad net jei vieną kartą reakcija buvo lengva, kitą kartą ji gali būti daug stipresnė.

Kodėl atsiranda alergija riešutams?

Alergija riešutams atsiranda, kai imuninė sistema klaidingai suvokia riešutų baltymus kaip pavojingus. Organizmas pradeda gaminti imunoglobuliną E (IgE) – antikūnus, kurie sukelia uždegiminę reakciją.

Veiksniai, kurie gali turėti įtakos alergijai:

• Genetika – jei vienas ar abu tėvai turi alergijų ar astmą, didėja rizika, kad ir vaikas turės alergiją.
• Aplinkos poveikis – mitybos įpročiai ankstyvoje vaikystėje, sterilios aplinkos teorija (per mažas kontaktas su įvairiais mikroorganizmais) gali turėti įtakos.
• Ankstyvas kontaktas su alergenais – kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvas žemės riešutų įtraukimas į mitybą gali sumažinti alergijos riziką, bet tai turi būti daroma tik pasitarus su gydytoju.

Kurie žmonės patenka į rizikos grupę?

Rizika susirgti alergija riešutams yra didesnė šiose grupėse:

• Vaikai – ypač tie, kurie jau turi kitų alergijų ar egzemą.
• Žmonės su šeimos istorija – jei artimi giminaičiai turi maisto alergijų.
• Asmenys, turintys kitų alergijų – pavyzdžiui, alergiją kiaušiniams ar pienui.
• Astma sergantys žmonės – ypač jei astma yra blogai kontroliuojama.
• Anksčiau sunkių reakcijų turėję asmenys – jei jau yra pasireiškusi anafilaksija.

Kokiems riešutams dažniausiai žmonės yra alergiški?

Lentelėje pateikiame dažniausiai alergiją sukeliančius riešutus:

Riešutų tipas	Mokslinis pavadinimas	Dažnumas tarp alergiškų žmonių (%)
Žemės riešutai (nors botaniškai jie priskiriami ankštinėms kultūroms, o ne riešutams, jų ir riešutų alergijos požymiai labai panašūs)	Arachis hypogaea	~25–30%
Graikiniai riešutai	Juglans regia	~15–20%
Migdolai	Prunus dulcis	~10–15%
Lazdyno riešutai	Corylus avellana	~10–15%
Anakardžiai	Anacardium occidentale	~8–10%
Pistacijos	Pistacia vera	~7–9%
Pekano riešutai	Carya illinoinensis	~5–7%
Braziliniai riešutai	Bertholletia excelsa	~3–5%

Ar alergija riešutams išgydoma?

Deja, šiuo metu visiško alergijos riešutams išgydymo nėra. Pagrindinis gydymo principas – visiškas vengimas ir pasirengimas skubiai reaguoti, jei kontaktas su alergenais vis dėlto įvyko.
Tačiau mokslas nestovi vietoje. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia oralinės imunoterapijos tyrimai – tai procesas, kai labai mažos riešutų baltymų dozės pamažu didinamos, siekiant „pripratinti“ prie jų imuninę sistemą. Tyrimų rezultatai rodo, kad daliai žmonių pavyksta sumažinti alerginės reakcijos stiprumą. Tačiau šis metodas nėra be rizikos – jis turi būti atliekamas tik su medicinine priežiūra.
Taip pat tiriamos vakcinos nuo alergijų ir biologiniai vaistai (pvz., omalizumabas), kurie galėtų sumažinti imuninės sistemos jautrumą riešutams.

Ką daryti, jei įtariate, kad esate alergiškas riešutams?

Jei įtariate, kad galite būti alergiškas riešutams, pirmiausia reikėtų nutraukti bet kokį kontaktą su galimu alergenu ir vengti produktų, kuriuose gali būti riešutų ar jų pėdsakų, kol priežastis nebus aiškiai nustatyta. Tada svarbu kreiptis į gydytoją alergologą ar savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus. Dažniausiai atliekami odos dūrio testai ir (ar) specifinio IgE kraujo tyrimai, siekiant patvirtinti alergiją. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas provokacijos testas – kontroliuojamomis sąlygomis medicinos įstaigoje suvalgoma labai maža įtariamo alergeno dozė ir stebima organizmo reakcija.

Kol diagnozė nėra patvirtinta, verta turėti planą nenumatytiems atvejams – pasitarti su gydytoju, ar jums reikalingas adrenalino autoinjektorius, ir išmokti atpažinti pirmuosius simptomus (niežėjimas, patinimas, odos bėrimai, kvėpavimo sunkumai). Jei reakcija į riešutus jau yra buvusi stipri, svarbu apie tai informuoti šeimą, draugus ir kolegas, kad prireikus jie galėtų suteikti pagalbą. Ankstyvas alergijos nustatymas ir tinkamas elgesys gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir išgelbėti gyvybę.

Ką daryti, jei pasireiškė stipri alerginė reakcija riešutams?

Jei pasireiškė stipri alerginė reakcija (anafilaksija) į riešutus, svarbu veikti greitai, nes tai gali būti pavojinga gyvybei. Anafilaksijos požymiai yra šie:

• Staigus veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas;
• Kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas;
• Ryškiai paraudusi ar išberta oda, dilgėlinė;
• Galvos svaigimas, silpnumas, sąmonės aptemimas;
• Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai.

Esant išvardintiems požymiams reikia:

1. Nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą – skambinti 112.
2. Jei žmogus turi adrenalino autoinjektorių – nedelsiant suleisti į išorinę šlaunies pusę, net per drabužius. Jei simptomai nepraeina per 5–15 minučių, galima suleisti antrą dozę (jei turima).
3. Paguldyti žmogų ant nugaros, pakelti kojas (išskyrus, jei sunku kvėpuoti – tada sodinti pusiau sėdimai).
4. Atlaisvinti drabužius, stebėti kvėpavimą ir pulsą.
5. Jeigu žmogus nekvėpuoja – pradėti jo gaivinimą (30 paspaudimų / 2 įpūtimai).
6. Nejudinti žmogaus be reikalo, nebent reikia gelbėti nuo kitų pavojų.
7. Svarbu nepalikti žmogaus vieno, net jei jis sako, kad jaučiasi geriau – simptomai gali grįžti bei neduoti jam maisto, vandens ar vaistų, jei yra rijimo sunkumų.

Ko vengti turint alergiją riešutams?

Turint alergiją riešutams, svarbiausia yra vengti bet kokio kontakto su alergiją sukeliančiais riešutais ir net jų pėdsakais. Tai reiškia, kad iš mitybos raciono reikia pašalinti ne tik akivaizdžius produktus, pavyzdžiui, skrudintus riešutus ar riešutų sviestą, bet ir tuos, kuriuose riešutai gali būti paslėpti – jų neretai dedama į pyragus, sausainius, šokoladą, saldainius, užkandžius, desertus, taip pat kai kuriuos padažus ir užtepėles.

Labai svarbu atidžiai skaityti etiketes ir ieškoti ne tik tiesioginių riešutų pavadinimų, bet ir įspėjimų, jog produkte „gali būti riešutų pėdsakų“. Vengti reikia ir maisto, kurio gamyboje galėjo būti kryžminės taršos, pavyzdžiui, pagaminto kepyklėlėse, kavinėse ar restoranuose, kur riešutai naudojami kitiems patiekalams.

Pavojus slypi ir kai kuriose tarptautinėse virtuvėse: Azijos, Artimųjų Rytų, Indijos patiekalai dažnai gaminami su žemės ar kitais riešutais. Atsargumas reikalingas ir su nemaisto produktais – kai kurie kosmetikos gaminiai, kūno aliejai ar lūpų balzamai gali turėti riešutų aliejų. Keliaujant verta iš anksto pasirūpinti saugiais užkandžiais ir, esant sunkiai alergijai, visada turėti adrenalino autoinjektorių bei informacinę apyrankę. Atsakingas vengimas – pagrindinis būdas apsisaugoti nuo pavojingų reakcijų.

Praktiški patarimai turintiems alergiją riešutams

• Visada skaitykite etiketes – net riešutų pėdsakai gali sukelti reakciją.
• Turėkite avarinį planą – pasitarkite su gydytoju dėl adrenalino autoinjektoriaus (pvz., EpiPen) nešiojimosi.
• Įspėkite aplinkinius – draugai, kolegos turi žinoti apie jūsų alergiją.
• Venkite kryžminės taršos – virtuvėje naudokitės atskirais įrankiais, lentelėmis.
• Iš anksto pasiruoškite kelionėms į kitus kraštus – iš anksto išsiaiškinkite, kokie patiekalai jums bus saugūs.
• Turėkite medicininę identifikacinę apyrankę – ji gali išgelbėti gyvybę net nepažįstamų žmonių pagalba.
• Išmokite atpažinti simptomus – kuo greičiau reaguosite, tuo mažesnė rizika, kad patirsite sunkių pasekmių.
• Mokykite vaikus – jei alergiją turi jūsų vaikas, paaiškinkite, ko jam negalima valgyti, ir parodykite, kaip elgtis.

Alergija riešutams – tai ne tik mitybos apribojimas, bet ir gyvenimo būdo dalis. Nors ji gali kelti nemažai iššūkių, žinios, pasiruošimas ir atsakingas elgesys leidžia ją turintiems žmonėms gyventi visavertį gyvenimą. Mokslas vis aktyviau ieško būdų, kaip sumažinti riziką ir pagerinti alergiškų žmonių gyvenimo kokybę, tad ateityje galbūt sulauksime ir veiksmingo gydymo.

Šaltiniai:
https://acaai.org/
https://www.foodallergy.org/
https://www.annallergy.org/
https://www.nejm.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva