Vandens riešutai (agaro riešutai) – vandens telkiniuose derlių brandinantys augalai, kadaise augę ir Lietuvoje. Nors dabar pas mus vandens riešutai primiršti, jie yra verti dėmesio dėl savo kulinarinių ir maistinių savybių. Susipažinkime su šiuo retu, tačiau vertingu produktu ir jo naudojimo būdais.
Vandens riešutų auginimas
Vandens riešutai yra plūduriuojančiojo agaro (Trapa natans) vaisiai. Plūduriuojantysis agaras – tai vienmetis vandens augalas, augantis stovinčiuose ar lėtai tekančiuose gėluose vandenyse. Šis augalas turi trikampio formos lapus, kurie sudaro tankų žalią kilimą vandens paviršiuje, o jo valgomi riešutai slepiasi po vandeniu.
Plūduriuojantysis agaras sutinkamas Azijoje, Europoje ir Afrikoje. Jis geriausiai klesti sekliuose vandenyse, kuriuose nėra stiprios vandens srovės. Plūduriuojančiojo agaro sėklos sodinamos pavasarį, augalui būtina šilta ir saulėta aplinka, nes jis jautrus šalčiui. Agaras greitai dauginasi ir natūraliai suformuoja tankius kilimus vandens paviršiuje. Vis dėlto kai kuriose vietovėse šis augalas laikomas invaziniu, nes užgožia kitą vietinę augmeniją.
Ar agaro riešutai iš tiesų yra riešutai?
Vandens riešutai botanine prasme nėra riešutai, nors jų vaisiai dažnai taip vadinami dėl panašumo į riešutų formą. Plūduriuojančiojo agaro vaisiai – tai kaulavaisiai su valgomomis sėklomis. Šie kaulavaisiai turi kietą kevalą ir krakmolingą, maistingą vidų, todėl jie kulinariškai primena riešutus. Nors „riešuto“ pavadinimas yra plačiai naudojamas, tai daugiau tradicinis ar kulinarinis terminas, o ne tikslus mokslinis apibrėžimas.
Vandens riešutai vartojami maistui jau tūkstančius metų
Vandens riešutų vartojimo istorija siekia senovės laikus. Šie riešutai buvo svarbus maisto produktas senovės Kinijoje ir Indijoje, o jų kultūrinė ir simbolinė reikšmė minima daugybėje tų laikų tekstų. Europoje agaro riešutai buvo populiarūs viduramžiais, ypač Italijoje ir Prancūzijoje, kur jie buvo vertinami kaip delikatesas. Vandens riešutai naudoti ir tradicinėje medicinoje. Laikui bėgant, vandens riešutų Europoje sumažėjo.
Šiandien agaro riešutai daugiausia aptinkami Indijoje, Kinijoje, Vietname, Kambodžoje ir Laose, jie natūralizavosi Australijoje ir JAV. Vandens riešutai yra vienas iš tradicinių maisto produktų, vartojamų per Rudens vidurio šventę Azijoje. Šis kasmetinis renginys vyksta rudenį pagal Mėnulio kalendorių ir švenčiamas visoje Rytų Azijoje. Per Rudens vidurio šventę vartojami tam tikri maisto produktai, kurie turi atnešti sveikatos, sėkmės ir laimės. Vandens riešutai kinų kalba vadinami Ling Jiao ir mėgstami dėl savo panašumo į šikšnosparnį. Tikima, kad vandens riešutų vartojimas atneša sėkmę. Šie riešutai taip pat naudojami kaip papuošalai, suverti į girliandas, o kai kuriuose regionuose iš jų kevalų gaminami karoliai.
Vandens riešutai Lietuvoje
Lietuvoje agaro riešutai augo iki XIX amžiaus. Jie savaime augo Kilučių ir Veprių ežeruose, buvo auginami Širvėnos ežere Biržuose. Žuvinto ežere rasta vandens riešutų liekanų, datuojamų XII-XIV amžiais. Šiuo metu laikoma, kad vandens riešutai Lietuvoje yra išnykę. Jie auginami nebent privačiuose tvenkiniuose. Lietuvoje vandens riešutai buvo vadinami įvairiai – velnio riešutais, ragotėmis, agaro riešutais, Kilučių riešutais.
Vandens riešutų nauda sveikatai
Vandens riešutai yra vertingas natūralus produktas, turintis daug žmogaus sveikatai naudingų medžiagų. Šie riešutai yra maistingi ir lengvai virškinami, jie yra puikus angliavandenių, baltymų, skaidulų, vitaminų B ir C bei mineralų, tokių kaip kalis, magnis, fosforas ir geležis, šaltinis.
Vandens riešutai stiprina imuninę sistemą, gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą bei reguliuoja kraujospūdį. Juose esančios skaidulos padeda virškinimui ir skatina sveiką žarnyno mikroflorą. Vitaminas C ir antioksidantai mažina uždegimus, kovoja su laisvaisiais radikalais ir lėtina senėjimo procesus.
Be to, vandens riešutai yra mažai kaloringi ir neturi glitimo, todėl jie puikiai tinka žmonėms, besirūpinantiems sveika mityba ar besilaikantiems specifinės dietos. Jie taip pat naudojami tradicinėje medicinoje, siekiant stiprinti organizmą ir palaikyti gerą savijautą.
Maistingumas ir kalorijos
Štai lentelė su apytiksliais duomenimis apie vandens riešutų maistingumą ir kalorijas (paskaičiuota 100 g žalių riešutų):
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100 g) |
| Kalorijos | 97 kcal |
| Baltymai | 1.4 g |
| Angliavandeniai | 23.9 g |
| Riebalai | 0.1 g |
| Skaidulos | 1.5 g |
| Vitaminas C | 4 mg |
| Vitaminas B6 | 0.2 mg |
| Kalis | 468 mg |
| Fosforas | 40 mg |
| Kalcis | 10 mg |
| Geležis | 0.6 mg |
| Natris | 2 mg |
Vandens riešutų vartojimo būdai ir rekomendacijos
Vandens riešutus prieš vartojimą reikia išvirti, nes žaliuose gali būti toksinų. Kieti, dygliuoti kaulavaisiai verdami pasūdytame vandenyje. Išvirus riešutus jų kevalai prasiskleidžia ir pasirodo traškus baltas riešuto vidus. Virti riešutai yra gana sausos ir kiek tąsios konsistencijos, turi švelniai saldų skonį. Virtus vandens riešutus tinka valgyti kaip užkandį, arba jų galima įmaišyti į kepinius, ryžių ir daržovių patiekalus. Skrudinti vandens riešutai yra mėgstamas gatvės maistas Taivane.
Vandens riešutus galima ne tik virti, skrudinti, bet ir sudžiovinus sumalti į miltus. Iš tokių miltų gaminami paplotėliai, apkepai, įvairūs desertai, košės. Indijoje vandens riešutų miltai tradiciškai vartojami specialiems patiekalams pasninko dienomis kaip organizmą valanti priemonė.
Krakmolingas agaro sėklas taip pat galima cukruoti arba konservuoti meduje ir cukruje. Vandens riešutai gerai dera su druska, tokiais prieskoniais kaip kmynai, kardamonas ir kalendra, su žemės riešutais, anakardžiais ir migdolais, brokoliais, morkomis, paprikomis ir bulvėmis.
Žali vandens riešutai, laikomi neuždarytame plastikiniame maišelyje šaldytuve, gali išsilaikyti iki vienos savaitės. Virti ir išlukštenti riešutai, laikomi sandariai uždarytame inde šaldytuve, išsilaiko porą dienų. Vandens riešutus taip pat galima užšaldyti.
Kai kuriose kultūrose vandens riešutai vartojami tradicinėje medicinoje, nes manoma, kad jie padeda stiprinti imuninę sistemą ir palaikyti energijos lygį.
Ar vandens riešutai turi šalutinį poveikį?
Vandens riešutai paprastai yra saugūs vartoti, tačiau tam tikrais atvejais jie gali turėti šalutinį poveikį. Štai keletas galimų rizikų:
- Alerginės reakcijos. Kaip ir bet kuris maisto produktas, vandens riešutai gali sukelti alergiją jautriems žmonėms. Simptomai gali būti įvairūs: niežulys, bėrimai, pilvo diskomfortas ar net anafilaksija, nors tokie atvejai yra itin reti.
- Parazitai ir bakterijos. Žali vandens riešutai, ypač jei jie renkami iš užterštų vandens telkinių, gali būti užkrėsti bakterijomis (pvz., E. coli) ar parazitais. Todėl svarbu gerai juos nuplauti ir, jei įmanoma, termiškai apdoroti.
- Virškinimo sutrikimai. Kai kuriems žmonėms per didelis šių riešutų vartojimas gali sukelti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ar diskomfortą, nes juose yra daug krakmolo ir skaidulų.
- Toksinės medžiagos. Jei vandens riešutai auga užterštame vandenyje, jie gali absorbuoti sunkiuosius metalus ar kitas kenksmingas medžiagas. Todėl svarbu rinktis riešutus iš švarių, patikimų šaltinių.
Ar Lietuvoje galima nusipirkti vandens riešutų?
Lietuvoje vandens riešutai nėra lengvai randami parduotuvėse, pas mus jie nėra populiarūs. Šie riešutai labiau paplitę Azijos šalyse, kur yra naudojami maistui ir tradicinėje medicinoje. Jei norite įsigyti vandens riešutų, pabandykite paieškoti jų specializuotose egzotinių produktų parduotuvėse ar internetinėse prekybos vietose, kur parduodami azijietiški maisto produktai. Taip pat galite pabandyti užsakyti jų iš užsienio parduotuvių, kurios prekiauja egzotiniais maisto produktais. Na, o jei turite galimybių, įsigiję sėklų bandykite užsiauginti šių riešutų savo tvenkinyje.
Šaltiniai
https://www.sciencedirect.com/
https://specialtyproduce.com/
https://www.chowhound.com/
https://nyis.info/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva